Akustiniai ir garso tyrimai yra reikalingi ne tik daugiabučiams ar kotedžams, bet ir kitos paskirties pastatams, tokiems kaip gydymo įstaigos, viešbučiai, mokslo erdvės ir pan. Minėti tyrimai yra laikomi vienu iš kokybės rodiklių, jie būtini norint sėkmingai statinį priduoti Valstybinei komisijai.

Akustiniai ir garso tyrimai: kas tai yra ir kaip jie vykdomi?

Lietuvoje akustiniai ir garso tyrimai atliekami jau ne vienerius metus, jie tapo būtinybe, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir garso matavimai daugiabučiams namams tapo privalomi. Šie tyrimai nustato, ar statinio sienos, grindys, perdangos yra nelaidžios triukšmui, taip pat leidžia išsiaiškinti, koks yra išorinių sienų triukšmo pralaidumas. Visi šie procesai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“.

Įvardytame dokumente numatyta, kad pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jame ir šalia jo esančių žmonių girdimo triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų komfortines aplinkos sąlygas, kurios reikalingos darbui, poilsiui bei miegui. Akustinės statinių klasės bei leistinos triukšmo normos privalo būti užtikrintos, nes labai didelis triukšmas neigiamai veikia žmogaus organizmą, silpnina klausą, mažina darbingumą ir apskritai gali nemenkai sutrikdyti sveikatą. Dėl šios priežasties įvertinus garso pralaidumo klasę, statiniai skirstomi į A, B, C, D, E ir F klases, kurias numato statinio projektuotojas.

Tiesa, kartais klaidingai suprantama, kad triukšmas, nuo kurio siekiama apsaugoti statinį, tai nėra vien garsiai klausoma muzika ar už lango vykstančio transporto priemonių eismo skleidžiamas garsas. Iš tiesų triukšmas gali būti skirtingo pobūdžio, triukšmas traktuojamas ir kaip statinių išorėje spinduliuojamas oro triukšmas, ir kaip gretimoje patalpoje spinduliuojamas oro triukšmas, ir kaip smūgio sukeliamas triukšmas (pastarojo šaltiniu laikomas judančio kieto daikto atsikartojantis ar vienkartinis sąlytis su buto atitvarais tarp kaimynų buto, pavyzdžiui, kamuolio mušimas į grindis, kėdžių stumdymas, beldimas į buto sienas, kalimas, gręžimas, garsūs žingsniai, šokinėjimas, bėgiojimas ir t. t), taip pat – įrenginių triukšmas, perteklinio aidėjimo triukšmas ar triukšmas, spinduliuojamas į aplinką šaltinių, esančių statinių viduje ar su jais susijusių. Ekspertai visa tai gali paaiškinti šiek tiek paprasčiau. Jų teigimu, garso ar triukšmo šaltinis gali būti tiek išorinis, tiek vidinis. Išorinis aplinkos triukšmas apima transporto keliamus garsus, gatvės triukšmą ir kt., o vidinis triukšmas sklinda statinio viduje ir gali būti klasifikuojamas į orinį ir struktūrinį triukšmą. Plačiau pristatant, orinis triukšmas yra  sukeliamas garso šaltinio, skleidžiančio garso bangas ore, pavyzdžiui, garsus kaimynų šnekėjimas ar juokas, muzika, prietaisų (radijo ar televizoriaus) skleidžiami garsai, dainavimas, šuns lojimas, veikiančios buitinės technikos sukeliamas triukšmas ir t. t. O struktūrinis triukšmas yra  sukeliamas garso šaltinių, tiesiogiai kontaktuojančių su konstrukcijomis, laidžiomis garso bangoms, pavyzdžiui, vandentiekio ar nuotekų vamzdynų garsai, daugiabučių liftų, šiukšlių surinktuvų, buitinės technikos vibracijos garsai, sklindantys pačiais namo atitvarais, ir t. t. Būtent prie šios triukšmo kategorijos yra priskiriamas ir smūginis triukšmas. Tokiais atvejais sukeltas garsas sklinda pačiu atitvaru ir gali sklisti aplinkui – per to atitvaro sandūras su kitais namo elementais ar plyšius pačiame atitvare, tokiu būdu dar labiau sustiprindamas triukšmą.

Statinių garso izoliavimo norminius rodiklius nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“. Juo būtina vadovautis, kai yra atliekami akustiniai ir garso tyrimai.

Akustiniai ir garso tyrimai: kaip jie nustato akustines statinio savybes?

Kaip ir anksčiau aptartus akustinių ir garso tyrimų aspektus, taip pat ir statinio akustines savybes numato vienintelis Lietuvoje galiojantis ir jau minėtas dokumentas – Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“. Čia nurodoma, kad  statinio ir statybos produkto savybės, susijusios su apsauga nuo triukšmo, gali būti išreiškiamos garso izoliavimo rodikliu, garso slėgio lygiu ir garso galios lygiu. Akustinės savybės apibrėžiamos matavimo vienetais: tūriu (m³), paviršiaus plotu (m²), lygiaverčiu sugerties plotu (m²), atidėjimo trukme (s) ar garso slėgio lygiu (dB). Šis vertinimas priklauso nuo to, koks triukšmas ir kokios patalpos dalys yra vertinamos.

Jeigu patalpos garso izoliacija, kuri nustatoma pagal garso izoliavimo koeficientą, apskaičiuojamą pagal darniuosius standartus, yra pakankama, tai laikoma, kad apsauga nuo statinių išorėje spinduliuojamo oro triukšmo yra tinkama. Visa tai vertinama pagal oro garso izoliavimo rodiklį.

Taip pat pagal oro garso izoliavimo rodiklį vertinamas ir kitas aspektas, t. y. jei tarp dviejų uždarų patalpų garso izoliacija, kuri nustatoma pagal garso izoliavimo koeficientą, apskaičiuojamą vadovaujantis darniaisiais standartais, yra pakankama, tai reiškia, kad apsauga nuo gretimoje patalpoje spinduliuojamo oro triukšmo yra pakankama.

Dar vienas vertinamas dalykas yra apsauga nuo smūgio sukeliamo triukšmo, kuri atskleidžiama įvertinus statinio garso slėgio lygį, perduodamą į apsaugomos nuo triukšmo patalpos perdangas. Smūgio garso slėgio lygis nustatomas vadovaujantis darniaisiais standartais. Tai vertinama pagal svertinį normuotą smūgio garso slėgio lygį.

O apsauga nuo įrenginių triukšmo atliekama įvertinus garso slėgio lygį, kuris nustatomas pagal darniuosius standartus ir vertinamas lyginamosiomis dydžio vertėmis, pavyzdžiui, A svertiniu garso slėgio lygiu.

Galiausiai statinio apsauga nuo aidėjimo triukšmo vertinama atsižvelgiant į aidėjimo trukmę patalpoje arba lygiavertį patalpos triukšmo sugerties plotą. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir žinoti, kad triukšmas patalpoje, sąlygojamas triukšmo šaltinių akustinės galios ir patalpos išdėstymo, priklauso ir nuo patalpos įrengimo ypatumų bei naudotų medžiagų, dengiančių patalpos sienas, garso sugerties koeficiento.

Akustiniai ir garso tyrimai: kokie metodai naudojami?

Pastato akustinės ir garso savybės yra vertinamos pasirenkant tam tikrus metodus ar jų derinius.  Apie taikomus metodus verta žinoti šiek tiek daugiau.

1. Skaičiavimo metodas. Jis atskleidžia išorės triukšmo sukelto garso izoliavimo rodiklio vertę, atskirų uždarų erdvių garso izoliavimo rodiklio vertę, perduodamo smūgio garso slėgio lygio vertę, įrenginių garso slėgio lygio vertę, aidėjimo trukmę ar lygiavertį garso sugerties plotą, garso slėgio lygio vertę statinio išorėje, kai triukšmo šaltinis yra statinio viduje arba yra su juo susijęs.

Skaičiavimo metodas leidžia nustatyti viso statinio savybes, kai žinomi darniųjų bandymų būdu gauti statybos produktų rodikliai. Skaičiavimo metodai taikomi statinio projektavimo metu bei nustatant statybos produktų savybes.

• 2.                       Laboratorinis metodas (prototipų bandymai). Tai metodas, paremtas faktinių matmenų prototipo arba patalpų maketo bandymais. Jie leidžia atskleisti faktinių matmenų statinio dalių – sienų, pertvarų, grindų, lubų ir stogų, vėdinimo sistemų ir t. t. – garso izoliavimo rodiklius.
• Aprašomasis metodas. Tai metodas, taikomas elementams bei konstrukcijoms, kurie aprašomi pagal medžiagos tipą, jos plotinį tankį ir kt.
• Patikros metodas. Tai metodas, paremtas natūriniais bandymais. Šis metodas taikomas statinio statybos metu ir atiduodant statinį naudoti.

Būna ir taip, jog akustinių ir garso tyrimų rezultatai nebūna tinkami iš karto, tuomet namo ar statinio savininkui tenka iki kitų tyrimų sutvarkyti nurodytas pralaidžias garsui vietas.

Akustiniai ir garso tyrimai: kokia jų kaina?

Akustiniai ir garso tyrimai atliekami pagal nustatytą kainodarą. Šių tyrimų kaina paskaičiuojama pagal Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro bylą, kuri iš karto atskleidžia, kiek reikės tirti namo elementų (dalių, besiribojančių su kitomis dalimis, t. y. namo sienos, grindys, lubos, laiptinė, fasadas) ir kokia gali būti garso aidėjimo trukmė.

Atidėjimo trukmės aspektus vertėtų pristatyti plačiau. Tai yra laikas, per kurį nutraukus garso skleidimą, garsas sumažėja 60 dB. Aidėjimo trukmė svarbi ir yra tiriama gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpose arba masinio žmonių susibūrimo vietose. Šis atidėjimo laikas negali viršyti Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“  nustatytų dydžių.

Ekspertai įspėja, kad akustinių ir garso tyrimų kaina priklauso nuo tiriamų namo elementų kiekio. Kuo daugiau statinio elementų reikia ištirti, tuo aukštesnė kaina. Kad būtų galima iš anksto numatyti preliminarią kainą, jau pirmo vizito įmonėje, teikiančioje akustinių ir garso tyrimų paslaugas, metu reikia pateikti kelis dokumentus, t. y. kadastrinę namo bylą, projekto architektūrines-konstrukcines dalis, statinį projektavusios įmonės architekto duomenis.

Taip pat pažymėtina, kad daugiabučių namų akustiniai ir garso tyrimai atliekami nustatytam butų kiekiui, priklausomai nuo viso namo butų skaičiaus.

Pasirinkus įmonę, kuri profesionaliai atlieka akustinius ir garso tyrimus, neabejotinai ir paslauga bus kokybiška, ir kaina konkurencinga.

https://www.kskompanija.lt/akustiniai-tyrimai/

Šiuo metu siūlomi sprendimai yra pagrįsti esamu pastato tipu ar naudojimo būdu. Todėl jie yra gana bendri ir, priešingai, neatitinka specifinių skirtingų vartotojų reikalavimų. Pagrindinės problemos šiuo klausimu yra šios:

Rezidencijų akustinių problemų technines specifikacijas Lietuvoje išplatino Architektų asociacija ir Inžinierių sąjunga su pasiūlymu, kaip šias problemas išspręsti. Šie sprendimai yra pagrįsti Lietuvos akustikos instituto – Lietuvos akustikos asociacijos Lietuvoje atliktais tyrimais.

Jie gali būti taikomi visoje šalyje. Manoma, kad pasiūlymus jau tenkina tiek daugiaaukštės, tiek paslaugų ir pastatų reguliavimo agentūros. Šių pasiūlymų rekomendacijos yra panašios į tam tikrus standartus, ypač jei jos yra naudojamos, nors šiek tiek skiriasi nuo jų, pavyzdžiui, garso lygio matavimo sąlygomis.

Siūlomi sprendimai yra pagrįsti garso tyrimu. Svarbiausias aspektas yra tai, kad jie skirti visiems žmonėms, o ne tik žmonėms, dirbantiems tose vietose, kur triukšmas kelia problemų. Jie padės išspręsti individualias problemas, jei tik jomis naudosis Lietuvos piliečiai.

Objektų akustinių problemų sprendimo rezultatai pasirodė esą gana aukšti:
Daugiau nei 30% namų neturėjo problemų dėl triukšmo, o dar 30% namų turėjo sumažinti savo triukšmo lygį triukšmo kiekis gali skirtis priklausomai nuo kambario.