Energinės Klasės: Kas Tai Ir Kodėl Svarbu?

Energinės Klasės: Kas Tai Ir Kodėl Svarbu?

Šiandien energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta pastato energinė klasė, privalomas visiems naujai statomiems pastatams. Pastatas turi būti sertifikuojamas prieš atliekant visas statybos užbaigimo procedūras. Iš tikrųjų, tai peržiūrint įvairius pastatų skelbimus, tarp daugybės nuotraukų dažniausiai būna įkelta ir energinio naudingumo sertifikato nuotrauka, tačiau ne visi į ją kreipia dėmesį ir ne visi moka tą sertifikatą skaityti.

Energinio naudingumo sertifikatai, kuriuose pateikiamos statinių energinės klasės, yra aktualūs, todėl naudinga žinoti jo reikšmę ir mokėti suprasti duomenis, kuriuos jis atskleidžia.

Kaip skaičiuojamas pastato energinis efektyvumas?

Lietuvoje esančių statinių energijos vartojimo efektyvumas apskaičiuojamas remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Pastato energinė klasė nustatoma pagal mėnesinį skaičiavimo metodą įvertinant pastato rodiklių vertes:

  1. pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę – pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui;
  2. pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertę – pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas karštam buitiniam vandeniui;
  3. pastato atitvarų savituosius šilumos nuostolius;
  4. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninius rodiklius;
  5. pastato sandarumo ypatumus;
  6. pastato pertvarų perdenginių šilumines savybes;
  7. šiluminės energijos sąnaudas pastatui apšildyti;
  8. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų nustatymo būdą.

Taip pat prieš suteikiant pastatui energinę klasę, turi būti įvertinta, kokia energijos dalis yra suvartojama iš atsinaujinančių išteklių. Visa tai apskaičiuojama taikant specialią formulę ir tuomet nustatoma pastato energinio naudingumo klasė. Tiesa, šis reikalavimas gali būti netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams.

Energinės klasės – kokia yra jų reikšmė?

Energetinio naudingumo sertifikate yra nurodoma viena iš devynių galimų energinių klasių – nuo A iki G, kur A laikoma efektyviausia, o G – mažiausiai efektyvia energine klase. Kitaip tariant, A energinės klasės pastatas yra ekonomiškas, o G energinės klasės pastatas yra visiškai neekonomiškas ir jo išlaikymo išlaidos gali būti gana didelės.

Jau minėtame Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nurodoma, kad energinė klasė yra nustatoma pagal pastatų turimas ir planuojamas gauti rodiklių vertes: C1 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) ir C2 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas karštam buitiniam vandeniui ruošti). Tad pagal tai yra pastatui priskiriama energinė klasė.

https://www.kskompanija.lt/energinis-sertifikavimas/

A++ energinė klasė (C1 < 0,25 ir C2 £ 0,70).Toks pastatas priskiriamas pasyviam, nes beveik nenaudoja šiluminės energijos. Jei pastatui buvo suteikta A++ energinė klasė, vadinasi, pastatas išsiskiria labai mažu konstrukcijų šilumos laidumo koeficientu, jo atskiros konstrukcijos yra itin sandariai sujungtos, šalčio tilteliai visiškai sumažinti, o pasirinktas apšiltinimo būdas yra labai efektyvus. Taip pat toks statinys reikalingą energijos kiekį gauna iš atsinaujinančių energijos šaltinių: vėjo, saulės, aeroterminių / hidroterminių / geoterminių resursų ar biodujų; turi mechaninę vėdinimo sistemą – ši savybė itin vertinama ir mėgstama šiuolaikinių pirkėjų.

A+ (0,25 £ C1 < 0,375 ir C2 £ 0,80) ir A (0,375 £ C1 < 0,5 ir C2 £ 0,85) energinės klasės. Tokiepastatai pasižymi puikiomis konstrukcijų šiluminėmis savybėmis, geru sandarumu, turi įmontuotus kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, kruopščiai užsandarintus šalčio tiltelius, įdiegtą patikimą mechaninę vėdinimo sistemą. Tokios energinės klasės užtikrina pastato efektyumą ir ekonomiškumą.

B (0,5 £ C1 < 1 ir C2 £ 0,99) ir C (1 £ C1< 1,5) energinės klasės. Tai nėra pirkėjams labai patrauklūs pastatai, nes jiems netaikomi griežti reikalavimai, nėra numatytų sąlygų vėdinimo sistemai, elektros energijos suvartojimui, pastato sandarumui. Jeigu pastato energinė klasė yra B arba C, tai tokį pastatą reiktų geriau apšiltinti, įmontuoti sandaresnius langus ir įvykdyti kitas specialistų pateiktas rekomendacijas, kad pastato efektyvumas padidėtų.

D (1,5 £ C1< 2) ir E (2 £ C1< 2,5) energinės klasės. Tokie pastatai sunaudoja labai daug energijos, tačiau vienas didžiausių tokių statinių trūkumų – šiluma gali pasišalinti per išorines atitvaras  (duris ir langus), sienas, stogus ar grindis. Tad toks pastatas nėra patrauklus ne tik finansiškai, bet ir komforto atžvilgiu.

F (2,5 £ C1< 3) ir G (C1 ³ 3) energinės klasės. Tokie pastatai yra energiškai neefektyvūs, sunaudoja labai didelį energijos kiekį ir yra labai neekonomiški.

Pastato energinis naudingumas vertinamas ir energinė klasė nustatoma atsižvelgiant į tai, koks yra:

  • Grindų plotas
  • Namo tipas (gyvenamasis namas, vasarnamis ir kt.)
  • Namo izoliacinės ypatybės (sienos, grindys ir stogas)
  • Namo langų būklė ir kokybė
  • Pagrindiniai šildymo ir karšto vandens tiekimo ypatumai
  • Apšvietimas

Atlikti energinio efektyvumo vertinimą yra labai svarbu, nes jis leidžia sužinoti, kiek energijos per metus sunaudoja statinys. Deja, tačiau šiuo metu Lietuvoje daugiausiai egzistuoja tokių statinių, kurių energinė klasė yra D. Tai laikoma vidutiniška efektyvumo klase, kurią galima pagerinti pritaikant  tam tikras veiksmingas priemones.

Energinė klasė: ar galima ją pagerinti?

Jeigu pastatui suteikta pakankamai žema energinė klasė, ją galima pagerinti – tereikia peržiūrėti ir įgyvendinti specialistų, kurie atliko statinio sertifikavimą, pateiktas rekomendacijas.

Energinio naudingumo sertifikate dažniausiai yra pateikiamos profesionalios rekomendacijos ir vertingos priemonės, kaip padidinti statinio energinę klasę. Geriausia atsižvelgti į visas rekomendacijas, nes iš pirmo žvilgsnio net ir maži dalykai gali turėti didelę įtaką statinio efektyvumui. Pavyzdžiui, netgi pakeitus halogeninę lemputę į naują LED lemputę, galima sutaupyti iki 90 proc. vienos lemputės eksploatavimo išlaidų.

Tarp pateiktų rekomendacijų gali būti pateikta ir sunkiau įgyvendinamų priemonių, pavyzdžiui,  pakeisti visas šildymo ar vėdinimo sistemas. Tai irgi reikėtų atlikti. Siekis sutaupyti šiuo atveju nėra tikslingas, nes ilgainiui efektyvus pastatas atsipirks.  Įgyvendinus rekomendacijas galima sau užsitikrinti mažesnes sąskaitas.

Tie, kurie domisi, kaip pakelti statinio efektyvumą ir pelnyti jam aukštesnę energinę klasę, turėtų žinoti ir dažniausias specialistų pateikiamas rekomendacijas. Paprastai specialistai nurodo:

  • Pagerinti grindų, stogo ar sienų izoliacines savybes.
  • Įmontuoti langus su dvigubu stiklu.
  • Naudoti mažai energijos naudojantį apšvietimą. Tai viena lengviausiai įgyvendinamų rekomendacijų, kuriai nereikia nei ilgo pasiruošimo, nei sudėtingų konstrukcinių pakeitimų.

Energinio naudingumo sertifikatas yra naudingas ir tuo, kad jame būna pateikta trejų metų ekonomija, jei atsakingai ir sąžiningai įgyvendinamos visos rekomendacijos.

Energinės klasės: kokios naujovės įsigaliojo nuo 2021 metų?

Kiekvienam nekilnojamojo turto pirkėjui turėtų kelti džiugesį tai, kad nuo 2021 metų įsigaliojo nauja tvarka ir naujai statomiems pastatams reikalaujamas A++ energinės klasės užtikrinimas. Tokie pastatai garantuoja mažesnes šildymo išlaidas, didesnį statinio sandarumą, geresnę mechaninę vėdinimo sistemą, kokybiškesnę aplinkos triukšmo izoliaciją. Kitaip tariant, A++ energinės klasės pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir atitinka aukščiausius standartus – turi itin mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymi dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintu šalčio tiltelių kiekiu, labai efektyviu pastato apšiltinimo būdu ir įdiegta aukštos kokybės rekuperacine vėdinimo sistema. Pastaroji turi būti įrengta taip, kad patalpoje užtikrintų gryno oro tekėjimą, palaikytų pastovią temperatūrą ir pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas, tokias kaip dulkės. Tik energetinio naudingumo sertifikatas gali įrodyti, kad pastatas priklauso A++ energinei klasei.

Aktualu žinoti ne tik tai, kad nuo 2021 metų pastato energinė klasė turi būti A++, bet ir tai, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato kiekvienais metais atnaujinti ne mažiau kaip 3 procentus valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose. Tokia tvarka, tikima, padės įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir pastatai taps efektyvesni, ekonomiškesni, jų išlaikymo išlaidos bus mažesnės. Be to, toks sprendimas turi vien privalumus ir yra naudingas be išimties visiems, nes, pavyzdžiui, jeigu asmuo išnuomoja F arba G klasės pastatus, jų išlaidos nuomininkams tampa našta. Tad specialistai tokius reikalavimus prilygina pažangai ir vertina labai teigiamai.

Energetinio naudingumo sertifikatas, kuriame nustatyta statinio energinė klasė, išduodamas tada, kai įvertinami užsakovo pateikti reikalingi dokumentai (kuriuose yra duomenys apie statinį) ir atliekami visi skaičiavimai. Suteiktas serfitikatas galioja 10 metų. Tad nereikėtų galvoti, kad šis dokumentas tėra nereikalingas formalumas – jis išties reikalingas, o žinoti jame pateiktą informaciją yra naudinga.

Pastatų energinio naudingumo pokyčiai Pastatų energinio naudingumo pokyčiai
reikalavimai A++ A+ A reikalavimai A++ A+ A
Atnaujinkbusta.lt namo projektas projektavimas Atnaujinkbusta.lt namo projektas projektavimas
busto pridavimas busto pridavimas
busto pridavimo reikalavimai busto pridavimo reikalavimai
busto privalavimai busto privalavimai
Energines klases kas tai Energines klases kas tai
energines klases energines klases
namo busto privalavimai namo busto privalavimai
namo reikalavimai namo reikalavimai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Rating*