Dėl energinio naudingumo sertifikato teiraukitės KSK.LT

Energijos naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta aukšta energinė klasė, tarsi garantas, kad statinį bus nebrangu išlaikyti, kad jis bus sandarus ir komfortiškas. Tiesa, turėti energijos naudingumo sertifikatą yra ne tik naudinga, bet dažnu atveju ir būtina, nes jo reikalingumas ir būtinybė Lietuvoje yra reglamentuota teisės aktais – Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Viskas, ką svarbiausia žinoti apie energinio naudingumo sertifikatą – toliau šiame straipsnyje.

Energinio naudingumo sertifikatas – kas tai?

Nuo 2005 metų Lietuvoje galioja tam tikra tvarka – įvertinus reikalingus pastato duomenis suteikti jam energinio naudingumo sertifikatą, kuriame būtų nustatyta statinio energinė klasė, reiškianti, ar statinys yra labai efektyvus, ar vidutiniškai efektyvus, ar visiškai neefektyvus.

Energinis naudingumo sertifikatas atskleidžia statinio energinę klasę – nuo A++ iki G klasės. Žinotina, kad nuo 2021 metų naujai statomi pastatai privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, t. y. jie turi beveik nenaudoti energijos ir būti labai ekonomiški.  Iš esmės A energinė klasė apima statinius su mažiausiomis energijos sąnaudomis; B energinė klasė dažniausiai apima statinius, kurie statyti laikantis naujesnių šiluminės izoliacijos reikalavimų; E ir F energinei klasei priskiriami statiniai, statyti 1980–1990 metais; o G klasei priskiriami pastatai, kurių sąnaudos pačios didžiausios. Tiesa, energinio naudingumo reikalavimai statiniams nuolat kinta ir tai galima pagrįsti pavyzdžiais: nuo 2014 metų statiniai turėjo atitikti B energinio naudingumo klasę, nuo 2016 metų – A energinę klasę, nuo 2018 metų – A+ energinę klasės, o nuo 2021 metų – A++ klasę. Reiktų žinoti, kad rekonstruojant ar atnaujinant statinius, jiems taikomi ne tokie griežti reikalavimai.

Tiems, kurie dvejoja, ar jiems reikalingas energinio naudingumo sertifikatas, specialistai turi vienareikšmį atsakymą – šis dokumentas yra būtinas, kai norima išnuomoti ar parduoti statinį arba patalpas; kai yra baigtos bet kokios paskirties statinio statybos; kai kinta pastato dalių skaičius, su kuriuo kartu kinta ir šildymo, oro bei vėdinimo sistemų sąlygos.

Energinio naudingumo sertifikatas: kaip vyksta jo išdavimo procedūros?

Pastato energinio naudingumo sertifikatas išduodamas tada, kai yra atliktos būtinosios procedūros ir įvertinami atitinkami veiksniai, pavyzdžiui, apšvietimo energijos vartojimo efektyvumas, pastato dydis (plotas), sienų izoliacijos ypatumai, langų energinis efektyvumas, vėdinimo ir šildymo sistemų veikla ir t. t.

Energinio naudingumo sertifikavimui atlikti reikalingi eksperto surinkti pastato būklės duomenys (pastato adresas, pastato paskirtis, pastato statybos / modernizavimo / atnaujinimo metai), pateikta pastato projektinė dokumentacija; pastato kadastrinių matavimų byla; atitvarų pjūvių ir sandūrų brėžiniai; langų, durų, sienų deklaracija; dokumentai, įrodantys atitvarų termoizoliaciniams sluoksniams panaudotų statybos produktų šilumines savybes; elektros energijos tiekimo pastatui sutartis ir pan. Visus būtinus pateikti dokumentus dažniausiai nurodo įmonė, kuri buvo pasamdyta, kad atliktų statinio energinio naudingumo sertifikavimą.

Iš esmės ši procedūra nėra sudėtinga ir neužtrunka ilgai: ekspertai apžiūri statinį, įvertina jo ypatumus, susirenka reikalingus dokumentus ir atlieka statinio energinio naudingumo sertifikavimą – skaičiuoja pastato energinį naudingumą, įvertina ir numato priemones, pateikia rekomendacijas, skirtas pastato efektyvumui padidinti. 

Beje, pastato energinio naudingumo sertifikatas ir jo gavimas – vienas iš paskutinių statybų užbaigimo darbų, o šias paslaugas teikiančios įmonės, tai suprasdamos, visa tai stengiasi atlikti kuo greičiau – vos per kelias dienas.

Energinio naudingumo sertifikatas – kokia informacija jame pateikiama ir kaip ją skaityti?

Ekspertai įvardija, kad energinio naudingumo sertifikatas yra tarsi pastato energijos vartojimo statistikos sąrašas. Kartu su tokiais duomenimis sertifikate dar būna pateikta rekomendacijų, kaip tobulinti ar gerinti statinio efektyvumą.

Energinio naudingumo sertifikatas atskleidžia ne tik informaciją apie finansines sąnaudas, bet ir kitą aktualią informaciją, apimančią energijos, kurią potencialiai naudoja statinys, įvertinimą; anglies dvideginio emisiją; kuro sąnaudas; duomenis apie vertinimą atlikusį asmenį / įmonę; nuorodas, kur kreiptis turint nusiskundimų; rekomendacijas ir priemones, kurių tikslinga imtis, kad būtų pagerintas statinio efektyvumas.

Taip pat žinotina, kad energinio efektyvumo sertifikatas yra dokumentas, kuriame nurodyti du energijos vartojimo reitingai: vienas nurodo dabartinę statinio energinę klasę, kitas – koks statinio efektyvumas galėtų būti, jei būtų įgyvendintos ekspertų pateiktos rekomendacijos.

Tiems, kurie nežino, kaip reiktų skaityti energinio naudingumo sertifikatą ir į kuriuos duomenis atkreipti didžiausią dėmesį, ekspertai negaili patarimų. Energinio efektyvumo vertinimo skalė yra koduojama spalvomis ir abėcėlės tvarka – nuo A iki G, kur A energinė klasė žymima tamsiai žalia spalva ir reiškia itin didelį pastato efektyvumą (toks statinys labai ekonomiškas), o G energinė klasė žymima raudona spalva ir rodo labai mažą statinio efektyvumą (toks statinys visiškai neekonomiškas).

Išduotas energinio naudingumo sertifikatas užtikrina statinio sandarumą?

Energinio naudingumo sertifikatas iš tikrųjų yra labai susijęs su statinio sandarumu. Kai atliekamas statinio sertifikavimas, nustatomas pastato energijos suvartojimas. Kitaip tariant, kuo statinys yra sandaresnis, tuo mažiau energijos suvartoja.

Statiniui suteikta energinė klasė irgi parodo statinio sandarumo lygį. Kuo aukštesnė energinio naudingumo klasė, tuo didesnis pastato sandarumas. Jei pastatas yra sandarus, tai į jį nepateks nei pašaliniai garsai, nei dulkės, jis bus apsaugotas nuo drėgmės, šalčio žiemą ir karščio vasarą. Išduodami pastato energinio naudingumo sertifikatą, jei statinys žemesnės nei A energinės klasės, ekspertai atlieka specialų sandarumo testą. Ir dar – nors žemesnės nei A energinės klasės statiniams toks testas nėra būtinybė, bet atliekamas jis gali būti, ypač jei to pageidauja paslaugos užsakovas.

Energinio naudingumo sertifikatas – kiek tai kainuoja?

Energinio naudingumo sertifikatas ir jo išdavimo kaina – rūpi didžiajai daugumai asmenų, kuriems ši paslauga yra reikalinga. Pateikti tikslų ir konkretų atsakymą nėra paprasta, nes kaina priklauso nuo kelių aspektų, nuo kiekvieno individualaus atvejo. Pavyzdžiui, gyvenamųjų namų energinio naudingumo sertifikatas preliminariai gali kainuoti nuo 100 eurų iki 200 eurų, tačiau tikslią kainą  galima sužinoti tik kreipiantis į specialistus.

Verta skirti laiko ir paieškoti tokios įmonės, kuri teikia profesionalias energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugas, individualiai vertina kiekvieno kliento poreikius ir projekto ypatybes, kurie lanksčiai žiūri į kliento reikalavimus (jei tokių yra) ir priima geriausius sprendimus. Beje, iš anksto vertėtų išsiaiškinti, ar tokie ekspertai turi galiojančius pastatų energinio naudingumo sertifikavimo klasifikacijos atestatus – tai būtina sąlyga, jei norima nepriekaištingos paslaugos kokybės.

Energinio naudingumo sertifikatas: ką daryti, jei jame pateikta daug rekomendacijų?

Į rekomendacijas, pateiktas energinio naudingumo sertifikate, nereikėtų numoti ranka, ypač jei statinį ketinama parduoti. Iš tiesų, kuo statinio efektyvumas didesnis, tuo vertė – aukštesnė.

Energinio naudingumo sertifikate pateikti patarimai yra rekomendacinio pobūdžio, tai nėra prievolė, kurią būtina įgyvendinti, tačiau tai įgyvendinus neabejotinai pakils statinio vertė. Kitaip tariant, įgyvendinus pateiktas priemones ir rekomendacijas, pagerinsite statinio energinio efektyvumo vertinimą ir nekilnojamasis turtas taps patrauklesnis pirkėjų atžvilgiu.

Geresnis energinio naudingumo reitingas yra tarsi ekonomiškumo garantas – kuo statinio energinė klasė aukštesnė, tuo statinys sandaresnis, komfortiškesnis, pigiau eksploatuojamas ir pan. Beje, šiuolaikiniai žmonės, ypač kurie perka nekilnojamąjį turtą, žino, kad žemos energinės klasės statiniai ilgainiui neš tik didesnius nuostolius.

https://www.kskompanija.lt/energinis-sertifikavimas/

Energinio naudingumo sertifikatas: kaip jį gauti?

Akivaizdu, jog patiems parengti energinio naudingumo sertifikatą – nepavyks. Pastato ar jo dalies nuomotojai arba nekilnojamojo turto savininkai turėtų nepagailėti savo laiko, susirasti patikimus ir kvalifikuotus specialistus, galinčius suteikti pastato energinio naudingumo sertifikavimo paslaugą. Pastato sertifikavimas reikalauja išmanymo, žinių ir gebėjimo atlikti tikslius skaičiavimus.

Energinio naudingumo sertifikatas: ar visiems statiniams jis būtinas?

Išanalizavus Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, tampa akivaizdu, kad energinio naudingumo sertifikatas reikalingas beveik visiems statiniams. Iš esmės pastatui reikalingas energinio efektyvumo sertifikatas, jei pastate naudojamas šildymas ar oro kondicionavimas, nes tokiu būdu naudojama energija patalpų klimatui sukurti. Tiesa, tokie reikalavimai gali būti netaikomi arba taikomi ne itin griežtai atitinkamos paskirties statiniams, t. y. sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės pastatams.

Žinotina, kad energinio naudingumo sertifikatas reikalingas ne tam, kad apsunkintų visa statybų procesą, o tam, kad leistų eksploatuoti ekonomiškai patrauklesnį statinį. Sertifikatas atskleidžia, kiek kainuoja išlaikyti pastatą, kokios šilumos ir elektros energijos išlaidos, taip pat atskleidžia statinio vertę ir netgi suteikia galimybę ją padidinti, jei bus įgyvendintos visos specialistų pateiktos rekomendacijos. Pastato energinio naudingumo sertifikatas – protingas sprendimas!

Taip pat yra keletas išimčių, pavyzdžiui, individualiems namams ar pastatams, kurie nėra prijungti prie viešojo elektros tiekimo tinklo.

Be to, pagal įstatymą. Statybos techninio reglamento STR 2.01.02: 2016 3 „energinio naudingumo sertifikatas nereikalingas, jei bendros pastato statybos išlaidos yra ne didesnės kaip 300 000 EUR ir yra ne daugiau kaip 700 000 EUR, jei jis buvo pastatytas mažame mieste ar kaime.

It is known that an energy performance certificate is not needed to complicate the whole construction process, but to allow a more economically attractive building to operate. The certificate reveals how much it costs to maintain the building, what the heat and electricity costs are, as well as reveals the value of the building and even provides an opportunity to increase it if all the recommendations provided by specialists are implemented. Building energy performance certificate – a smart solution!

Sertifikate turi būti šie duomenys:

a. Pastato energinio naudingumo tipas (pvz., A, B, C).

b. Pastatui nustatytos tikslinės energijos suvartojimo vertės. Šias vertes turi nustatyti inžinieriai, turintys žinių apie pastatus ir atsižvelgdami į individualias konkretaus pastato savybes, jo vietą ir naudojimą. Jei įmanoma, jie turėtų būti apskaičiuojami naudojant energijos imitavimo modelį, sukurtą šiam tikslui kartu su kogeneracine jėgaine (kombinuota šilumos ir elektrinė).

c. Žaliavų energijos suvartojimo duomenys (kubinis metras / kWh).

d. Šilumos nuostolių skaičiavimo metodas ir jo rezultatai.

e. Šilumos padidėjimo skaičiavimo metodas ir jo rezultatai.

f. Kondicionavimo, vėdinimo ir oro kondicionavimo skaičiavimai, pagrįsti atskirų pastatų sąlygomis, jų įranga ir darbo metodais, atsižvelgiant į metų laiką ir savaitės dieną, kad vasarą ar per šaltomis žiemomis nesukeltų oro taršos ( priklausomai nuo vietos).